2 II. TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS 6. Nustatomi šie Programos įgyvendinimo tikslai: 6.1. Pasiekti, kad būtų užtikrintas valstybės informacinių išteklių saugumas. Šio tikslo siekiama, nes, išskyrus valstybinį sektorių (Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingose įstaigose ir institucijose), nėra sukurta elektroninės informacijos saugos valdymo koordinavimo sistema. Vidaus reikalų ministerijai trūksta įgaliojimų tinkamai vykdyti elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) užtikrinimo kontrolę ir koordinavimą, valdymo ir priežiūros struktūra valstybės ir valstybės institucijų mastu nėra hierarchinė, trūksta Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus subjektų bendradarbiavimo, tai neleidžia veiksmingai planuoti elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) srities plėtrą; informacinių technologijų esami ir nuolat aptinkami nauji pažeidžiamumai, jų laiku nepašalinus, sudaro sąlygas sutrikdyti informacinių išteklių, taip pat ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų funkcionavimą, o šių pažeidžiamumų aptikimo ir šalinimo veiksmingumas didėja centralizuojant šią veiklą. Atitiktis keliamiems elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams užtikrina informacinių išteklių saugos valdymą pagal tarptautinių standartų reikalavimus ir gerosios praktikos pavyzdžius, tačiau Lietuvoje nesuformuota veiksminga atitikties valdymo struktūra; organizacijos informacinės brandos modelis leidžia informacinių išteklių valdytojams geriau suvokti informacinių išteklių saugos poreikį ir veiksmingiau valdyti informacinių išteklių saugą. Įvairios valstybės ir visuomenės veiklos sritys nevienodai priklausomos nuo informacinių išteklių ir paslaugų naudojimo, todėl, siekiant veiksmingai naudoti lėšas, būtina telkti pastangas ir informacinius išteklius tose srityse, kuriose ši priklausomybė didesnė; nusikalstamų veikų kibernetinėje erdvėje sparčiai daugėja, o didelio masto incidentai kibernetinėje erdvėje gali sukelti nacionalinio masto krizę. Nėra įstatymo, kuriuo reglamentuojama elektroninės informacijos sauga (kibernetinis saugumas), reglamentavimas žemesnės teisinės galios teisės aktais yra fragmentiškas ir neapima visų informacinės visuomenės narių, kartu nesukurta teisinė bazė, sudaranti prielaidas veiksmingai kovoti su incidentais viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, elektroninių ryšių ir interneto prieigos paslaugų teikėjams nėra privaloma pranešti apie incidentus nacionaliniam elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padaliniui CERT-LT (toliau – nacionalinis CERT-LT). Atitinkamai nacionalinio CERT-LT nurodymai paslaugų teikėjams dėl incidentų šalinimo taip pat nėra privalomi, nesukurta teisinė bazė, kuri reglamentuotų tapatybės nustatymo priemonių naudojimą, siekiant mažinti tapatybės klastojimo ir pasisavinimo kibernetinėje erdvėje pavojų. Interneto ir kitų informacinės infrastruktūros paslaugų teikėjų teikiamos paslaugos dažnai neužtikrina paslaugų naudotojų saugos. Ekonominiu sunkmečiu elektroninės informacijos saugai (kibernetiniam saugumui) skiriama nepakankamai dėmesio ir informacinių išteklių, o taikant kolektyvinės saugos principą būtų veiksmingiau naudojami informaciniai ištekliai; nėra sukurtas informacinių išteklių ir infrastruktūros rezervas, skirtas ypatingos svarbos infrastruktūros ir informacinių išteklių veikimo palaikymui kritiniais atvejais. Patikimas tapatybės nustatymas sumažina didelės dalies grėsmių, susijusių su kibernetine erdve, keliamą riziką, skatina naudotojų pasitikėjimą kibernetine erdve. Saugia kibernetine erdve (t. y. elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) užtikrinimu) yra suinteresuoti visi subjektai, kurių veikla susijusi su kibernetinėje erdvėje teikiamomis paslaugomis (valstybės institucijos, privatūs ūkio subjektai, akademinė bendruomenė ir kiti). Bendradarbiaujant vykdomi elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) projektai leidžia užtikrinti visų dalyvaujančių šalių interesų apsaugą. Kibernetinė erdvė yra globali, neturinti nacionalinių ribų, taigi grėsmių plitimas joje didelis. Europos Sąjunga ir NATO skiria daug dėmesio elektroninės informacijos ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros saugai. Kolektyvinės apsaugos principu tikslinga vadovautis ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. Aukštos kompetencijos specialistų