automobilius ir transporto tinklus, gamyklas, finansus, ligonines ir namus, apsauga, tai gali turėti pražūtingų padarinių ir smarkiai smogti vartotojų pasitikėjimui besiformuojančiomis technologijomis. Šią riziką dar didina politinių išpuolių prieš civilinius taikinius pavojus ir tai, kad karinė kibernetinė gynyba gali turėti trūkumų. Šiame bendrame komunikate išdėstytas metodas pagerins ES galimybes kovoti su šiomis grėsmėmis. Šis metodas padėtų stiprinti atsparumą ir strateginę autonomiją, didinti technologinį pajėgumą, gerinti gebėjimus ir kurti stiprią bendrąją rinką. Tam reikalingos tinkamos struktūros, kurios padėtų užtikrinti didelį kibernetinį saugumą ir prireikus reaguoti, ir visapusiškas visų pagrindinių subjektų dalyvavimas. Šis metodas taip pat padėtų labiau atgrasyti nuo kibernetinių išpuolių, nes pagal jį būtų dedama daugiau pastangų nustatyti, susekti ir patraukti atsakomybėn jų vykdytojus. Juo būtų atsižvelgta ir į pasaulinį aspektą – siekiant padėti pagrindą ES pirmavimui kibernetinio saugumo srityje būtų plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas. Šie veiksmai nustatyti remiantis principais, išdėstytais bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje, Visuotinėje ES strategijoje, Europos saugumo darbotvarkėje9, Bendroje kovos su hibridinėmis grėsmėmis sistemoje10 ir komunikate „Pradeda veikti Europos gynybos fondas“11, 12. ES jau sprendžia daugelį šių klausimų – dabar metas sujungti įvairius darbo barus. 2013 m. ES parengė kibernetinio saugumo strategiją, pagal kurią imtasi veiksmų keliose pagrindinėse srityse, siekiant sustiprinti kibernetinį atsparumą13. Pagrindiniai šios strategijos tikslai ir principai – skatinti kurti patikimą, saugią ir atvirą kibernetinę ekosistemą – tebegalioja. Tačiau grėsmėms nuolat kintant ir didėjant būtina imtis daugiau veiksmų, kad būtų galima atremti būsimus išpuolius ir nuo jų atgrasyti14. ES, atsižvelgiant į jos įvairių sričių politikos aprėptį ir turimas priemones, struktūras ir pajėgumus, yra pajėgi spręsti kibernetinio saugumo klausimus. Valstybės narės ir toliau atsako už nacionalinį saugumą, tačiau šios grėsmės mastas ir tarpvalstybinis pobūdis yra svarus argumentas imtis ES lygmens veiksmų, kuriais valstybėms narėms būtų teikiamos paskatos ir parama, kad jos didintų, gerintų ir išlaikytų savo pajėgumą užtikrinti nacionalinį kibernetinį saugumą, kartu stiprindamos ES lygmens pajėgumą. Siūlomu metodu siekiama paskatinti visus subjektus – ES, valstybes nares, pramonės atstovus ir privačius asmenis – teikti kibernetiniam saugumui pirmenybę, būtiną siekiant stiprinti atsparumą kibernetiniams išpuoliams ir užtikrinti geresnį ES reagavimą. Juo nustatomi konkretūs veiksmai, kurie padės nustatyti ir tirti bet kokio pobūdžio kibernetinius išpuolius prieš ES ir jos valstybes nares ir tinkamai į juos reaguoti, be kita ko, patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn. Šis metodas suteiks galimybę ES išorės veiksmų vykdytojams veiksmingai propaguoti kibernetinį saugumą pasaulinėje arenoje. Taip, užuot vien reagavusi į susidariusias aplinkybes, ES taps iniciatyvia Europos gerovės, visuomenės, vertybių, pagrindinių teisių ir laisvių saugotoja, nes bus pasirengusi reaguoti tiek į esamas, tiek į būsimas grėsmes. 9 10 11 12 13 14 COM(2015) 185 final. JOINT(2016) 18 final. COM(2017) 295. Šis metodas taip pat pagrįstas nepriklausomomis mokslinėmis konsultacijomis, kurias suteikė Europos Komisijos mokslinių konsultacijų mechanizmo mokslinių konsultantų aukšto lygio darbo grupė (žr. tolesnes nuorodas). JOINT(2013) 1 final. Šios strategijos vertinimas pateikiamas dokumente SWD (2017) 295. Jei nenurodyta kitaip, šiame komunikate pateikiami pasiūlymai nedaro poveikio biudžetui. Poveikį biudžetui darančios iniciatyvos bus teikiamos deramai laikantis metinio biudžeto procedūrų ir negalės daryti įtakos sprendimams dėl būsimos daugiametės finansinės programos po 2020 m. 3